Išklausykite

Nesmerkit: myliu beprotiška, bet nuodėminga meile

Dabar aš jau studentė. Kursiokai kviečia į cementovkes, pasisėdėjimus kavinėse, renginius. Aš visada mandagiai atsisakau. Einu namo, į savo nejaukų nuomojamą urvelį, susisuku į kamuoliuką ant sofos, pasidėjusi greta telefoną. Nejungiu muzikos ar televizoriaus. Nenoriu visiškai nieko. Jokių garsų, išskyrus savo pačios alsavimą. Melstis ir laukti. Liūdna mergaitė, kuri bemat pašoka iš lovos, vos tik išgirdusi skambutį į duris. Tai jis. Atviras šiltas glėbys, svaiginantis kvapas... Ir aš visa imu švytėti. Degti iš vidaus, įelektrinta meilės. Tokios, kuri vienintelė gali mane paversti žmogumi.

Teksto dydis: